Tujos – vieni populiariausių dekoratyvinių spygliuočių Lietuvoje. Jos vertinamos dėl visžalio grožio, atsparumo šalčiui ir gebėjimo formuoti tankias, gražias gyvatvores. Šie augalai nepretenzingi, tačiau neretai sodininkai susiduria su problema: tujos ruduoja, džiūsta, netenka dekoratyvumo.
Kodėl taip nutinka? Ar tai natūralus reiškinys, ar ženklas, kad augalui reikia pagalbos? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokios yra tujų rudavimo priežastys, kaip atpažinti tujų ligas, kokie kenkėjai gali pakenkti, ir kokios priemonės padės atkurti jų gyvybingą žalią spalvą.
Natūralus tujų rudavimas – ne visada priežastis nerimauti
Jei pastebėjote, kad tujos spygliukai ruduoja rudenį ar žiemą, nebūtinai reikia imtis skubių veiksmų. Tai gali būti augalo reakcija į šalčius – savotiška gynybinė sistema. Atėjus pavasariui, dauguma tujų vėl sužaliuoja.
Taip pat natūralu, kad senesnės šakelės prie kamieno su laiku nudžiūsta ir paruduoja. Tai nėra liga – augalas tiesiog pašalina nereikalingas dalis. Tokias šakeles rekomenduojama išpjauti, kad medis būtų tvarkingas ir gautų daugiau šviesos.
Netinkamas sodinimas – viena iš rudavimo priežasčių
Dažniausiai rudavimą lemia klaidos darant pirmuosius žingsnius – sodinant.
- Smėlinga dirva. Jei tujos pasodintos vien smėlyje, jos gauna per mažai maistinių medžiagų, greitai džiūsta.
- Molis ir sunkus gruntas. Prasta drenažo sistema lemia vandens sąstovį, o tai sukelia šaknų puvinį.
- Požeminis vanduo. Jei jis per arti, šaknys nuolat būna permirkusios, todėl tujos ruduoja ir džiūsta.
Geriausia tujas sodinti į derlingą dirvožemį su durpėmis ir smėliu, pasirūpinant drenažu.
Tankiai pasodintos tujos – konkurencija dėl išteklių
Tujos dažnai sodinamos gyvatvorėms. Tačiau jei jos pasodintos per arti viena kitos:
- augalams trūksta saulės šviesos;
- šaknys konkuruoja dėl maistinių medžiagų;
- atsiranda drėgmė, kuri sudaro palankias sąlygas atsirasti grybinėms ligoms.
Optimalus atstumas tarp sodinukų – nuo 60 cm iki 1 m (priklauso nuo veislės).
Tujų ligos ir kenkėjai
Nors tujos atsparios, tujų ligos bei kenkėjai vis tiek gali pakenkti.
Dažniausios ligos
- Šaknų puvinys. Sukelia užmirkimas, augalas pradeda ruduoti nuo apačios.
- Šakų degulys. Spygliuose atsiranda rudos dėmės, jos plinta toliau.
Kenkėjai
- Amarai ir skydamariai. Jie silpnina augalą siurbdami sultis.
- Tujinė kandis. Vikšrai graužia spyglius iš vidaus, dėl to tujos gali masiškai paruduoti.
Jei tujas puola kenkėjai ar liga, svarbu nedelsiant pašalinti užkrėstas šakas, jas sudeginti ir panaudoti tinkamus fungicidus ar insekticidus.
Trąšų svarba – maistinės medžiagos tujų sveikatai
Jei trūksta maistinių medžiagų, tujos netenka žalios spalvos. Labiausiai joms reikalingi:
- Azotas – užtikrina sodrią žalumą.
- Magnis – svarbus spyglių spalvai, jo trūkstant atsiranda geltonos ar rudos dėmės.
- Kalis ir fosforas – stiprina šaknis, didina atsparumą šalčiui.
Tręšti rekomenduojama du kartus per metus: pavasarį – augimui skatinti, rudenį – atsparumui žiemai užtikrinti.
Kaip prižiūrėti tujas, kad jos neruduotų?
- Pasirinkite tinkamą sodinimo vietą, venkite užmirkusių vietų.
- Pirmus metus reguliariai laistykite, bet neperlaistykite.
- Sodinkite laikydami tinkamus atstumus.
- Tręškite specialiomis trąšomis spygliuočiams.
- Genėkite nudžiūvusias šakeles.
- Stebėkite augalus ir laiku reaguokite į pirmuosius rudavimo požymius.
Taigi…
Jei jūsų tujos ruduoja, tai nebūtinai ženklas, kad augalas serga – kartais tai natūralus procesas. Tačiau dažnai problema slypi netinkamame dirvožemyje, per didelėje drėgmėje, tankiame sodinime ar ligose.
Laiku pastebėjus pokyčius ir pasirinkus tinkamas priežiūros priemones, tujos greitai atgauna gyvybingą žalią spalvą ir ilgus metus džiugina jūsų sodą.
