Obelys – vieni populiariausių vaismedžių Lietuvoje. Daugelyje sodų jos sodinamos kaip pagrindiniai derantys medžiai, nes obuoliai yra ne tik skanūs, bet ir ilgai išsilaikantys vaisiai. Tačiau ne visi sodininkai džiaugiasi gausiu derliumi. Dažnai pasitaiko, kad obuolių derlius būna menkas, obelys serga įvairiomis ligomis, o vaisiai būna smulkūs arba nukrenta dar net neprinokę.
Kodėl taip nutinka? Pagrindinė priežastis – obelų auginimo klaidos. Nors obelys nėra labai lepūs vaismedžiai, netinkamai parinkta vieta, netaisyklinga priežiūra ar klaidingi genėjimo įpročiai gali turėti rimtų pasekmių.
Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias klaidas, dėl kurių obelų priežiūra tampa netinkama, derlius suprastėja ir atsiranda įvairios obelų ligos, bei pateiksime patarimus, kaip jų išvengti.
Pagrindinės obelų auginimo klaidos
1. Netinkama sodinimo vieta ir dirvožemis
Vienas didžiausių nusivylimų kyla tada, kai tinkamai pasodinta obelis neprigyja arba auga labai silpnai. Priežastis dažnai slypi neteisingai parinktoje vietoje.
- Per drėgna dirva. Jei gruntiniai vandenys yra arti paviršiaus, obelų šaknys pradeda pūti, o medis ilgainiui žūva.
- Per sausa vieta. Smėlinga, lengva dirva, kur greitai išgaruoja drėgmė, neleidžia obeliai užauginti gausaus derliaus.
- Netinkama pH reakcija. Obelys geriausiai auga vidutiniškai derlingoje, silpnai rūgščioje arba neutralioje dirvoje. Per rūgšti ar šarminė dirva lemia maistinių medžiagų trūkumą.
Patariama: obelims parinkti saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą su derlinga, drėgmę išlaikančia, bet neužmirkstančia žeme.
2. Neteisingas obelų sodinimas
Net ir tinkamai parinkta vieta negarantuoja gero derliaus, jei pats sodinimo procesas atliktas netinkamai.
- Dažna klaida – per giliai pasodinta obelis. Tokiu atveju skiepijimo vieta atsiduria po žeme, medis silpnėja, prastai dera.
- Jei šaknys sodinimo metu užlenkiamos, obelis gali pradėti džiūti.
- Pasodinus per retai arba per tankiai, medžiai pradeda konkuruoti dėl šviesos ir maistinių medžiagų.
Taisyklė: sodinant obelį, šaknies kaklelis turi būti 3–5 cm virš žemės paviršiaus, tarp medžių paliekamas bent 3–4 metrų atstumas (priklausomai nuo poskiepio).
3. Netaisyklingas obelų laistymas
Obelų priežiūra reikalauja teisingo laistymo.
- Jaunos obelys ypač jautrios sausrai – be vandens jos negali užauginti stiprios šaknų sistemos.
- Tačiau perlaistymas taip pat pavojingas: šaknys pradeda pūti, medis silpnėja, gali atsirasti grybinės obelų ligos.
Patarimas: jaunus medelius laistykite reguliariai, ypač vasarą, naudodami 20–40 l vandens vienam medeliui. Suaugusioms obelims dažniausiai pakanka natūralių kritulių, tačiau sausros metu būtina papildoma drėgmė.
4. Netinkamas tręšimas
Trąšos – vienas svarbiausių veiksnių, lemiantis obuolių derlių.
- Trąšų trūkumas. Jei obelis negauna pakankamai maistinių medžiagų, jos lapai pradeda gelsti, vaisiai būna smulkūs.
- Trąšų perteklius. Per daug azoto skatina ūglių augimą, bet ne žiedų ir vaisių formavimąsi. Tokiu atveju medis būna gausus lapų, bet derliaus beveik nėra.
Sprendimas: tręškite obelis subalansuotomis kompleksinėmis trąšomis pavasarį ir vasarą, o rudenį naudokite kalio ir fosforo trąšas, kurios padeda pasiruošti žiemai.
5. Obelų genėjimo klaidos
Genėjimas – tai menas, kurį ne visi sodininkai tinkamai įvaldo. Obelų genėjimo klaidos yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl medis prastai dera.
- Jei obelis genima netaisyklingai, ji gali tapti per tanki – šviesa neprasiskverbia į vidų, žiedai nesiformuoja, prasideda ligos.
- Pernelyg drastiškas genėjimas silpnina medį, nes pašalinama per daug lapų, kurie aprūpina obelį energija.
- Negydant žaizdų po pjūvio, į jas patenka ligų sukėlėjai.
Taisyklė: obelis genėti anksti pavasarį, paliekant pagrindines šakas, šalinant sausas, ligotas ir į vidų augančias šakeles. Žaizdas rekomenduojama patepti sodo tepalu.
6. Kova su ligomis ir kenkėjais – dažnai apleidžiama priežiūros dalis
Viena dažniausių priežasčių, kodėl obuolių derlius būna prastas, yra obelų ligos ir kenkėjai.
- Obelų rauplės – ant lapų ir vaisių atsiranda rudos dėmės, obuoliai deformuojasi.
- Miltligė – jauni lapai ir ūgliai pasidengia baltu apnašu, sulėtėja augimas.
- Vaisėdžiai ir amarai – kenkėjai pažeidžia pumpurus, žiedus ir vaisius.
Sprendimas: pavasarį profilaktiškai nupurkšti obelis vario ar sieros preparatais, naudoti insekticidus tik pastebėjus kenkėjus. Svarbu rinktis sveikus, atsparius ligoms sodinukus.
7. Netinkamas obelų apdulkinimas
Daugelis sodininkų stebisi: kodėl obelys žydi, bet obuoliai neužsimezga? Dažniausiai priežastis – apdulkinimo trūkumas.
- Jei sode auga tik viena obelų veislė, apdulkinimas gali būti labai silpnas.
- Ne visos veislės dera tarpusavyje – reikalingos suderinamos apdulkintojos.
Patariama: sode sodinti bent 2–3 skirtingas obelų veisles, kurios žydi tuo pačiu metu. Tai užtikrins gausesnį obuolių derlių.
8. Obelų nepriežiūra rudenį
Daugelis sodininkų visą dėmesį sutelkia pavasarį ir vasarą, tačiau rudeninė obelų priežiūra yra ne mažiau svarbi.
- Jei laiku nesurinksite nukritusių vaisių, jie taps ligų ir kenkėjų židiniu.
- Nepurenti ir netręšti dirvos rudenį reiškia, kad medis žiemą bus silpnesnis.
Patarimas: rudenį būtinai surinkite visus vaisius, patręškite obelį kalio ir fosforo trąšomis, palaistykite, jei ruduo sausas.
Dažniausios klaidos trumpai
- Netinkama sodinimo vieta ir dirvožemis.
- Per giliai arba neteisingai pasodintos obelys.
- Perlaistymas arba sausra.
- Netinkamas tręšimas.
- Netaisyklingas genėjimas.
- Nepakankama apsauga nuo ligų ir kenkėjų.
- Apdulkinimo trūkumas.
- Neužtikrinta priežiūra rudenį.
Vengiant šių klaidų, galima ne tik užauginti sveikus medžius, bet ir kasmet džiaugtis gausiu, kokybišku obuolių derliumi.
Taigi…
Obelų auginimas – tai procesas, reikalaujantis kantrybės, žinių ir nuoseklumo. Nors obelys nėra itin lepūs vaismedžiai, netinkama priežiūra gali smarkiai sumažinti obuolių derlių arba net susargdinti medį.
Atsiminkite: teisingai parinkta vieta, subalansuotas laistymas, tinkamas tręšimas, reguliari kova su obelų ligomis ir kenkėjais bei taisyklingas genėjimas yra raktas į sveiką ir derlingą sodą.
