Saulėgrąža – vienas iš labiausiai atpažįstamų augalų pasaulyje. Ji džiugina ne tik įspūdingais geltonais žiedais, bet ir dideliu naudingumu: iš saulėgrąžų sėklų spaudžiamas aliejus, jos vartojamos kaip maistingas užkandis, naudojamos paukščių pašarui, o taip pat gali būti vertingas pašaras gyvuliams. Vis dėlto, prieš sodinant saulėgrąžas savo sklype, būtina įvertinti ne tik privalumus, bet ir galimą žalą aplinkiniams augalams bei dirvožemiui.

Toliau aptarsime, kokį neigiamą poveikį gali turėti saulėgrąžos, jei jos sodinamos neapgalvotai.

Saulėgrąžų daroma žala

Nors šis augalas turi daug teigiamų savybių, saulėgrąžų auginimas nėra visada paprastas. Jos gali tapti „agresyviais kaimynais“ kitiems augalams.

Dirvožemio nualinimas

Vienas iš didžiausių saulėgrąžų trūkumų – itin stipri ir gili šaknų sistema. Ji geba pasiekti net gilesnius dirvožemio sluoksnius ir iš jų pasisavinti didelį kiekį maistinių medžiagų. Tai reiškia, kad saulėgrąžos greitai išsekina žemę, palikdamos ją nuskurdintą.

Jeigu tame pačiame sklype planuojama sodinti daržoves ar kitus augalus po saulėgrąžų derliaus, jų produktyvumas gali smarkiai sumažėti. Dirva dažnai tampa „tuščia“, o jos atstatymui gali prireikti papildomo tręšimo ar net kelerių metų pertraukos.

Konkurencija dėl šviesos

Saulėgrąžos yra aukštaūgiai augalai, galintys užaugti net iki 3 metrų. Dėl šios priežasties jie sudaro tankų pavėsį. Augalai, augantys šalia, gauna mažiau saulės šviesos, kuri jiems būtina fotosintezei.

Ypač nukenčia šviesą mėgstantys augalai – pomidorai, paprikos, agurkai ar prieskoninės žolelės. Jie tampa silpnesni, lėčiau vystosi, o derlius būna menkesnis.

Žala kitiems augalams dėl alelopatijos

Mažiau žinoma, tačiau labai svarbi saulėgrąžų savybė – alelopatija. Tai reiškinys, kai augalo šaknys ar lapai į aplinką išskiria biologiškai aktyvias chemines medžiagas. Saulėgrąžų atveju jos gali stabdyti greta augančių augalų daigumą, šaknų vystymąsi ir bendrą augimą.

Praktikoje tai reiškia, kad šalia pasodinti augalai gali atrodyti ligoti, lėčiau augti ar visai neprigyti. Tai ypač aktualu planuojant mišrius daržų ar gėlynų želdinius.

Saulėgrąžos – kenkėjų ir ligų traukos centras

Kitas minusas – saulėgrąžos gali tapti kenkėjų „magnetu“. Jų lapai ir stiebai patrauklūs amarams, vikšrams ir kitiems vabzdžiams. Be to, saulėgrąžos gali platinti grybelines ligas, kurios vėliau pereina ir prie kitų augalų.

Štai kodėl patyrę sodininkai pataria saulėgrąžų nesodinti šalia jautrių kultūrų – ypač daržovių, kurios gali greitai susirgti.

Kaip išvengti neigiamo poveikio?

Jei vis dėlto norite auginti saulėgrąžas, yra keli būdai, kaip sumažinti jų žalą:

• Sodinkite atskiroje zonoje – geriausia, kad jos augtų atokiau nuo daržovių lysvių ar gėlynų.
• Laikykitės sėjomainos taisyklių – po saulėgrąžų tame pačiame plote kitais metais nesodinkite daržovių, o rinkitės dirvai mažiau reiklius augalus ar užsėkite žaliajai trąšai skirtas kultūras.
• Tręškite dirvą – papildykite maistines medžiagas, kurias saulėgrąžos išeikvojo.
• Stebėkite augalus – jei pastebite kenkėjų, imkitės kontrolės priemonių, kad jie neišplistų po visą sodą ar daržą.

Pabaigai

Saulėgrąža – nuostabus augalas, galintis papuošti bet kokį sodą ar daržą, suteikti naudos tiek žmogui, tiek gyvuliams. Tačiau jos nėra visiškai „nekaltos“ – šalia augantiems augalams gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Jei planuojate auginti saulėgrąžas, labai svarbu įvertinti jų poveikį dirvožemiui, šviesos balansui, aplinkiniams augalams bei galimą kenkėjų plitimą. Tinkamai pasirinkta vieta ir apgalvotas sodinimas leis džiaugtis tiek gėlių grožiu, tiek jų nauda, nesumažinant kitų augalų derliaus.