Verta žinoti, kad kerpės ir samanos ant medžių – tai ne vien estetinė problema. Jos gali tapti rimtu signalu, kad medis silpsta, stokoja reikiamos mitybos ar deguonies. Tad kerpių ir samanų naikinimas nėra tik grožio klausimas, tai būtina profilaktinė augalų priežiūros priemonė.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl atsiranda kerpės ir samanos ant medžių, kuo jos kenkia, kaip ir kada jas saugiai pašalinti, kokias priemones naudoti, bei kokios pasekmės laukia, jei medžių nenuvalysite.
Kas yra kerpės ir samanos bei kodėl jos auga ant medžių?
Kerpės – tai unikalūs organizmai, sudaryti iš grybo ir dumblio arba melsvabakterės simbiozės. Jos auga labai lėtai, dažniausiai ten, kur oras švarus, o paviršiai – drėgni ir pavėsingi. Samanos, priešingai, yra augalai, kuriems būtina drėgmė. Jos sparčiai dauginasi ten, kur trūksta saulės šviesos, o aplinka – drėgna ir vėsi.
Kerpės ir samanos dažnai atsiranda:
- ant senesnių medžių kamienų;
- pavėsingose vietose, kur saulė beveik nepasiekia žievės;
- tankiai augančiuose soduose arba blogai vėdinamose vietose;
- kai dirva prastai nusausinta arba perlaistoma;
- jei medis nusilpęs dėl ligų, kenkėjų ar netinkamos priežiūros.
Tad jų buvimas – ne priežastis, o pasekmė. Jos rodo, kad medžio aplinka nėra ideali.
Kodėl kerpės ir samanos kenkia medžiams?
Nors kerpės pačios nesiurbia maistinių medžiagų iš medžio, jos vis tiek kenkia netiesiogiai:
- Trukdo medžiui kvėpuoti.
Kerpės ir samanos dengia žievę tarsi plėvelė, mažina oro cirkuliaciją ir drėgmės garavimą. - Sulaiko perteklinę drėgmę.
Po kerpių sluoksniu kaupiasi vanduo, kuris skatina žievės puvimą, ypač rudenį ir pavasarį. - Sukuria terpę kenkėjams ir ligoms.
Po samanomis dažnai slepiasi žievėgraužiai, amarai, grybai, galintys sukelti žievės ligas ar medžio puvimą. - Trukdo fotosintezei jaunose šakose.
Samanos, ypač ant jaunų ūglių, užgožia saulės šviesą, todėl sulėtina augimą ir vaisių formavimąsi. - Silpnina žiemojančius medžius.
Kerpėmis apaugęs medis blogiau pakelia šalčius, nes po jų sluoksniu žievė sugeria daugiau drėgmės, kuri užšalusi plečia ląsteles ir žievė trūkinėja.
Kas nutiks, jei nenuvalysite kerpių ir samanų nuo medžių?
Daugelis sodininkų mano, kad kerpės ir samanos ant medžių – natūralus reiškinys ir jų valyti nereikia. Tačiau jei procesas paliekamas savieigai, gali nutikti šie dalykai:
- Medžio žievė pradės pūti, o tai atvers kelią bakterinėms ir grybinėms infekcijoms.
- Medis praras gyvybingumą, silpnės imunitetas ir mažės derlius.
- Vaismedžiai žydės silpniau, vaisiai taps smulkesni, rūgštesni.
- Padidės kenkėjų populiacija, ypač amarų ir žievėgraužių.
- Galiausiai medis gali nudžiūti per keletą metų, ypač jei tai senas ar ligotas vaismedis.
Todėl kerpių ir samanų šalinimas – tai ne kosmetika, o profilaktinė augalų apsaugos priemonė.
Kada geriausia valyti medžius nuo kerpių ir samanų?
Tinkamiausias metas – vėlyvas ruduo arba ankstyvas pavasaris, kai:
- dar neprasidėjęs sulčių tekėjimas;
- žievė nėra drėgna ar apšalusi;
- lengviau pasiekti kamienus be tankios lapijos.
Venkite valymo karštą vasarą arba didelio šalčio metu, nes galite pažeisti žievę ar sukelti žaizdų užšalimą.
Patarimai, kaip saugiai pašalinti kerpes ir samanas nuo medžių
Yra keli pagrindiniai būdai, kaip naikinti kerpes ir samanas nuo medžių:
1. Mechaninis valymas
Tai klasikinis, natūralus metodas:
- Naudokite minkštų šerelių šepetį (pvz., plastikinį ar linų pluošto).
- Švelniai nutrinkite kerpių sluoksnį nuo kamieno ir šakų.
- Niekada nenaudokite metalinių šepečių ar peilių – jie pažeidžia žievę.
Po valymo:
- Surinkite nukritusias liekanas ir sunaikinkite (nes jos gali turėti kenkėjų sporų).
- Kamieną nuplaukite kalkių tirpalu ar specialiu fungicidiniu mišiniu.
2. Cheminės priemonės
Naudojamos, kai kerpės ar samanos labai išplitusios. Populiarios priemonės:
- Bordo mišinys (vario sulfatas) – klasikinis fungicidas, naikina kerpes, samanas ir pelėsinius grybus.
- Geležies sulfatas – ypač efektyvus prieš samanas, tačiau reikalauja atsargumo (gali nudeginti jauną žievę).
- Specialūs biologiniai preparatai – pvz., natūralūs purškikliai su mikroorganizmais, kurie skaido kerpes ir samanas nekenkdami aplinkai.
Purškiama sausą dieną, kai temperatūra virš +5 °C, be lietaus. Po kelių dienų kerpės paruduoja ir natūraliai nukrenta.
3. Kalkinimas (balinimas)
Po valymo rekomenduojama nubalinti medžių kamienus kalkių mišiniu:
- 2 kg gesintų kalkių
- 10 l vandens
- 100 g vario sulfato
Šis mišinys ne tik dezinfekuoja paviršių, bet ir apsaugo nuo naujų samanų bei kenkėjų.
Natūralūs būdai naikinti kerpes ir samanas
Jei vengiate chemijos, galima naudoti ekologiškus metodus:
- Acto tirpalas (1:1 su vandeniu) – purkškite tiesiai ant kerpių; po kelių dienų jos nudžius.
- Soda (2 šaukštai / 1 l vandens) – saugus būdas, ypač jauniems medžiams.
- Svogūnų ar česnakų antpilas – natūralus antiseptikas.
- Pelenų tirpalas – švelniai šarminė terpė, kuri stabdo samanų augimą.
Šie būdai veiksmingi, tačiau veikia lėčiau nei cheminės priemonės, todėl juos verta naudoti profilaktiškai.
Prevencinės priemonės, kad kerpės ir samanos neatsinaujintų
- Užtikrinkite reikiamą šviesos kiekį.
Retinkite šakas, kad saulės šviesa pasiektų kamienus. - Reguliariai genėkite.
Pašalinkite pažeistas, sergančias šakas – taip pagerinsite oro cirkuliaciją. - Užtikrinkite tinkamą drėgmės balansą.
Venkite perlaistymo, pasirūpinkite drenažu. - Kalkinkite (balinkite) kasmet.
Tai viena geriausių profilaktinių priemonių nuo kerpių, samanų ir kenkėjų. - Tręškite subalansuotai.
Sveikas, stiprus medis yra kur kas atsparesnis.
Kada verta kreiptis į specialistus?
Jei:
- kerpės ar samanos apėmusios visą kamieną iki šakų viršūnių;
- medis jau itin silpnas, nebežydi ar neveda vaisių;
- pastebite žievės įtrūkimų ar puvinio;
tuomet geriausia kreiptis į arboristus arba medžių priežiūros specialistus. Jie įvertins būklę, atliks profesionalų valymą ir purškimą, o prireikus – rekomenduos genėjimą ar gydymą.
Dažniausios klaidos naikinant kerpes ir samanas
- Per stiprus trynimas.
Pažeidžiama žievė, atveriamos žaizdos ligoms. - Netinkamas laikas.
Valymas žiemą ar vasarą gali pakenkti medžiui. - Per didelė chemijos koncentracija.
Nudeginama žievė, stabdomas augimas. - Nesurenkamos liekanos.
Samanų ir kerpių likučiai vėl paskleidžia sporas. - Nepašalinamos priežastys.
Jei nesutvarkysite apšvietimo ar drėgmės balanso, kerpės bei samanos vėl sugrįš.
Pabaigai
Kerpės ir samanos ant medžių – tai ne tik estetinis defektas, bet ir rimtas signalas apie medžio sveikatos problemas. Jos gali sukelti žievės puvimą, ligas ir net medžio žūtį, todėl kerpių bei samanų naikinimas nuo medžių turėtų būti reguliarios priežiūros dalis.
Pasirinkę tinkamą laiką (pavasarį ar rudenį), minkštas mechanines priemones ir, jei reikia, saugias chemines ar natūralias priemones, užtikrinsite, kad jūsų sodas būtų sveikas, gražus ir ilgaamžis.
Nepamirškite – prevencija yra geriausia apsauga. Sveikas, prižiūrėtas medis yra kur kas atsparesnis kerpėms, samanoms ir ligoms. Tad pasirūpinkite savo sodu jau šiandien – ir džiaukitės žaliuojančiais, sveikais medžiais ilgus metus.
