Kriaušės – vieni labiausiai vertinamų vaismedžių. Jų sultingi, saldūs vaisiai ne tik puikiai tinka šviežiam vartojimui, bet ir perdirbimui – uogienėms, kompotams, pyragams ar džiovinimui. Norint džiaugtis gausiu ir kokybišku kriaušių derliumi, svarbu išmanyti tinkamą jų sodinimą, auginimą, priežiūrą ir tręšimą. Šiame straipsnyje pateikiame išsamią informaciją, kuri pravers tiek pradedančiajam, tiek patyrusiam sodininkui.
Kodėl verta auginti kriaušes?
Kriaušės pasižymi ne tik puikiu skoniu, bet ir dideliu vitaminų bei mineralų kiekiu. Jose gausu skaidulų, vitaminų C ir K, taip pat vario bei kalio, kurie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Be to, kriaušės lengvai virškinamos ir tinkamos net vaikų ar jautresnį skrandį turinčių žmonių mitybai.
Sodinti kriaušes verta ir dėl ilgaamžiškumo – tinkamai prižiūrimas medis gali derėti kelis dešimtmečius, o kartais net iki šimto metų.
Tinkamos vietos parinkimas kriaušių auginimui
Vienas svarbiausių sėkmingo auginimo etapų – tinkamos vietos parinkimas. Kriaušės mėgsta saulėtas, nuo šaltų vėjų apsaugotas vietas. Dirva turėtų būti:
- Lengvo priemolio arba priesmėlio, gerai drenuota.
- Ne per rūgšti – optimalus pH 6,0–6,5.
- Derlinga ir puri, kad šaknys galėtų lengvai skverbtis.
Svarbu vengti žemumų, kur gali kauptis šaltas oras ir drėgmė, nes tai didina šalnų ir ligų riziką.
Kada ir kaip sodinti kriaušes?
Kriaušes galima sodinti tiek rudenį (rugsėjo pabaigoje–spalį), tiek pavasarį (balandį, kai jau atitirpusi žemė, bet dar neprasidėjęs intensyvus pumpurų brinkimas). Rudeninis sodinimas leidžia medžiui įsišaknyti iki šalnų ir greičiau pradėti augti pavasarį.
Sodinimo eiga:
- Iškaskite apie 60–80 cm gylio ir 80–100 cm pločio duobę.
- Į dugną įpilkite komposto ar gerai perpuvusio mėšlo, sumaišyto su derlinga žeme.
- Įstatykite sodinuką taip, kad skiepijimo vieta liktų 3–5 cm virš dirvos paviršiaus.
- Užpilkite žeme, ją gerai sutrombuokite, kad neliktų oro tarpų.
- Pasodintą medelį gausiai palaistykite ir pririškite prie kuolo, kad augtų tiesiai.
Jei sodinate kelis medžius, tarp jų palikite bent 3–4 metrų atstumą.
Kriaušių priežiūra ir laistymas
Pirmuosius dvejus metus po pasodinimo kriaušės reikalauja daugiau priežiūros.
- Laistymas: jauniems medeliams reikalingas reguliarus laistymas, ypač sausros metu. Užaugę medžiai dažniausiai apsieina be papildomo laistymo, tačiau gausiau vaisiuojant naudinga palaistyti.
- Mulčiavimas: aplink kamieną patieskite mulčio sluoksnį (šiaudų, žievės, komposto). Tai padeda sulaikyti drėgmę, apsaugo nuo piktžolių ir pagerina dirvos struktūrą.
- Genėjimas: pavasarį išgenėkite sausas, pažeistas ar į medžio vidų augančias šakas. Reguliariai formuojant lają, medis gauna daugiau šviesos, todėl vaisiai būna didesni ir saldesni.
Kriaušių tręšimas
Tinkamas tręšimas – vienas svarbiausių žingsnių siekiant gero derliaus.
- Pavasarį kriaušes naudinga patręšti azoto trąšomis, kurios skatina ūglių augimą ir lapijos formavimąsi.
- Vasaros viduryje rekomenduojamos kompleksinės trąšos su fosforu ir kaliu, kurios gerina žiedų formavimąsi ir vaisių kokybę.
- Rudenį verta papildyti dirvą kalio ir fosforo trąšomis, kad medis pasiruoštų žiemai ir sustiprintų šaknų sistemą.
Svarbu nepersistengti su azotu – per didelis jo kiekis gali skatinti perteklinį lapų augimą, bet mažinti vaisių derėjimą.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Kriaušės gana atsparios, tačiau gali nukentėti nuo ligų ir kenkėjų.
- Dažniausios ligos: rauplės, miltligė, bakterinis degulys.
- Kenkėjai: kriaušinės blakutės, amarai.
Prevencijai rekomenduojama:
- pasirinkti atsparias veisles,
- laiku genėti medį ir neleisti susidaryti pernelyg tankiai lajai,
- rudenį surinkti ir sunaikinti nukritusius lapus,
- esant poreikiui naudoti ekologiškus arba registruotus cheminius preparatus.
Kriaušių derliaus nuėmimas ir laikymas
Kriaušės skinamos ne visiškai prinokusios – palikus jas kambario temperatūroje, jos greitai sunoksta ir tampa saldžios. Sunokę vaisiai būna aromatingi, tačiau trumpiau laikosi.
Ilgesniam laikymui tinka specialios veislės, pavyzdžiui, ‘Conference’ ar ‘Clapp’s Favourite’. Jas reikėtų laikyti vėsioje (0–2 °C), sausoje patalpoje, medinėse dėžutėse.
Pabaigai
Kriaušių auginimas – malonus ir naudingas užsiėmimas, kuris, nors reikalauja žinių bei kantrybės, atsiperka gausiu ir skaniu derliumi. Pasirinkus tinkamą sodinimo vietą, užtikrinus reguliarią priežiūrą, genėjimą bei tręšimą, kriaušės ne tik papuoš sodą, bet ir kasmet džiugins šviežiais, sveikais vaisiais.
Tad jei svarstote, kokius vaismedžius pasodinti savo sode – kriaušės visuomet bus patikimas ir ilgaamžis pasirinkimas.
