Persikai ir abrikosai – tai šilumą mėgstantys, bet jautrūs vaismedžiai, kuriems Lietuvos klimatas ne visada palankus. Todėl rudenį jiems reikia ypatingos priežiūros. Būtent nuo to, kaip paruošite šiuos vaismedžius žiemai, priklausys, ar jie išgyvens šalčius ir kokio derliaus sulauksite pavasarį.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai prižiūrėti persikus ir abrikosus rudenį, kaip juos tręšti, kada genėti, kaip apsaugoti nuo šalčio ir kenkėjų bei kokias klaidas dažniausiai daro sodininkai.
Kodėl tinkama rudeninė priežiūra tokia svarbi persikams ir abrikosams?
Persikai ir abrikosai pasižymi ankstyvu žydėjimu, todėl dažnai nukenčia nuo pavasarinių šalnų. Tačiau dar didesnė rizika slypi žiemą – kai neparuošti medžiai patiria kamieno įtrūkimus, šaknų pažeidimus ar net žūva.
Rudeninė priežiūra padeda:
- sustiprinti medžio šaknų sistemą,
- sukaupti maistines medžiagas,
- padidinti atsparumą šalčiui ir ligoms,
- užtikrinti gausesnį žydėjimą ir vaisių mezgimą pavasarį.
Tad pasiruošimas žiemai nėra tik apsauga nuo šalčio – tai investicija į kito sezono derlių.
Persikų ir abrikosų tręšimas rudenį
Trąšų paskirtis rudenį – ne skatinti augimą, o padėti augalui pasiruošti poilsio laikotarpiui. Todėl azoto turinčių trąšų naudoti negalima – jos skatina naujų ūglių augimą, kurie iki žiemos nespėja sumedėti ir nušąla.
Tinkamos rudeninės trąšos persikams ir abrikosams:
- Fosforo ir kalio trąšos – stiprina šaknis, padidina žiemos atsparumą. Galima naudoti kalio sulfato arba superfosfato trąšas.
- Medžio pelenai – natūralus kalio šaltinis, be to, šiek tiek šarmina dirvą, kas naudinga abrikosams.
- Organinės trąšos (kompostas, perpuvęs mėšlas) – įterpiamos kas kelis metus, ne tiesiai prie kamieno, o į ratą aplink medį.
Tręšimo laikas: rugsėjo pabaiga – spalio pradžia, kai vaisiai jau nuskinti ir lapai pradeda kristi.
Kaip rudenį tinkamai genėti persikus ir abrikosus?
Rudeninis genėjimas – labai svarbus etapas ruošiantis žiemai. Juo siekiama pašalinti silpnus, ligotus ir netinkamai augančius ūglius, kad medis „nešvaistytų“ jėgų.
Genėjimo taisyklės:
- Genima, kai nukrenta dauguma lapų, bet iki šalnų (rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje).
- Pašalinkite plonus, silpnus, į medžio vidų augančius ūglius.
- Nupjaukite visas sausas, pažeistas ar sergančias šakas.
- Po genėjimo žaizdas būtina patepti sodo tepalu arba molio mišiniu su variu.
Persikus galima genėti kiek stipriau, nes jie linkę tankėti, o abrikosus – švelniau, kad nepažeistumėte jaunų ūglių.
Laistymas prieš žiemą – „gyvybės eliksyras“
Persikai ir abrikosai – jautrūs sausrai, todėl prieš žiemą juos būtina gausiai palaistyti. Tai vadinamasis drėkinamasis rudeninis laistymas.
Kodėl jis svarbus:
- Drėgna žemė sulaiko daugiau šilumos, todėl šaknys mažiau nukenčia nuo šalčio.
- Augalas turi pakankamai vandens, kad išlaikytų fiziologinį balansą žiemos metu.
Kaip laistyti:
- Kiekvienam suaugusiam medžiui skirkite apie 30–50 litrų vandens, priklausomai nuo dirvos tipo.
- Laistykite prieš pat užšąlant žemei (spalio pabaigoje).
- Po laistymo žemę mulčiuokite durpėmis, šiaudais arba nukritusiais lapais – 5–10 cm sluoksniu.
Kaip apsaugoti persikus ir abrikosus nuo šalčio?
Šie vaismedžiai Lietuvoje dažniausiai nukenčia ne nuo žiemos šalčių, o nuo temperatūros svyravimų – kai dieną atšyla, o naktį vėl šąla.
Apsaugos būdai:
- Kamieno balinimas.
Lapkričio pradžioje kamienus ir storesnes šakas nudažykite kalkių mišiniu (kalkės + molis + vanduo). Tai apsaugo nuo saulės nudegimų ir žievės skilinėjimo. - Apvyniojimas agroplėvele ar džiuto audiniu.
Kamienus ir šakų pagrindus apvyniokite šviesia, kvėpuojančia medžiaga. Ji sulaikys šilumą, bet neleis susidaryti kondensatui. - Šaknų zona.
Pridengti storu (10–15 cm) mulčio sluoksniu: durpės, šiaudai, sausos žolės. Svarbu – mulčiuoti tik įšalus žemei, kad nepritrauktumėte graužikų. - Jauni medeliai.
Jaunus persikus ir abrikosus geriausia uždengti visus – iki viršūnės. Galima naudoti specialius rėmus ar plastikinį kupolą su vėdinimo angomis.
Ligos ir kenkėjai: kaip apsisaugoti prieš žiemą?
Ruduo – tinkamas metas prevencijai. Nors šaltis sunaikina dalį kenkėjų, daugelis ligų sukėlėjų lieka žievėje, lapuose ar dirvoje.
Ką būtina padaryti:
- Surinkite ir sunaikinkite visus nukritusius lapus bei vaisių likučius.
- Kamienus ir šakas nupurkškite vario sulfato (1%) tirpalu arba bordo mišiniu.
- Aplink medžius galima paskleisti šiek tiek pelenų ar dolomito miltų – jie mažina dirvos rūgštingumą ir neleidžia plisti grybeliams.
Kur geriausia auginti persikus ir abrikosus?
Vieta – vienas svarbiausių sėkmės veiksnių.
Tinkamos sąlygos:
- Pietinė ar pietvakarinė pusė, apsaugota nuo vėjo.
- Ant nedidelio šlaito arba pakilimo.
- Dirva – lengva, laidi drėgmei, neutralaus pH (6,5–7,0).
Netinkamos vietos:
- žemumos, kur tvyro šaltas oras;
- molingos, užmirkusios vietos;
- skersvėjai ar vietos, kur žiemą kaupiasi sniegas ir vanduo.
Dažniausios klaidos ruošiant persikus ir abrikosus žiemai
- Per vėlai genima arba tręšiama. Tai gali paskatinti naujų ūglių augimą prieš šalnas.
- Nenaudojamas mulčias. Dėl to šaknys patiria staigius temperatūros svyravimus.
- Nedengiami jauni medeliai. Jie ypač pažeidžiami.
- Per storas mulčio sluoksnis. Gali privilioti peles ir kenkėjus.
Rudens priežiūra lemia pavasario sėkmę
Rudeninė persikų ir abrikosų priežiūra – tai tarsi apsidraudimas nuo gamtos iššūkių. Tinkamai patręšti, apgenėti, palaistyti ir apdengti vaismedžiai lengvai peržiemoję atsidėkos gausiu, saldžiu ir sultingu derliumi.
Nepamirškite: sėkmingas persikų ir abrikosų auginimas Lietuvoje prasideda rudenį.
