Nors rudens pradžia dažnam sodininkui atrodo kaip ramybės metas, kai derlius jau nuimtas, o darbas darže eina į pabaigą, visgi būtent dabar reikia nepamiršti vieno iš svarbiausių darbų – rudeninio augalų tręšimo. Tai tarsi paskutinė dovana augalams prieš žiemos ramybę, padedanti jiems sukaupti jėgų, pasiruošti šalčiams ir užtikrinti gausesnį derlių kitais metais.
Rugsėjo ir spalio mėnesiais vaismedžių bei vaiskrūmių tręšimas yra būtinas, nes būtent šiuo metu augalams labiausiai reikia maistinių medžiagų, kurios stiprina jų šaknis ir medieną. Nors azoto trąšų naudoti nebegalima (jos skatintų naujų ūglių augimą, kurie žiemą nušaltų), tačiau kalis ir fosforas tampa pagrindiniais rudens pagalbininkais.
Šiame straipsnyje sužinosite, kodėl rudeninis tręšimas toks svarbus, kaip tinkamai tręšti skirtingus vaismedžius ir vaiskrūmius bei kokių klaidų vengti, kad jūsų sodas kitąmet būtų dar derlingesnis.
Kodėl rudeninis tręšimas yra toks svarbus?
Daugelis sodininkų mano, kad tręšti augalus reikia tik pavasarį ir vasarą. Tačiau rudeninis tręšimas yra ne mažiau svarbus.
Štai pagrindinės priežastys:
- Stipresnės šaknys. Fosforas skatina šaknų vystymąsi ir jų stiprumą, todėl augalai lengviau ištveria šalčius.
- Atsparumas šalčiui. Kalis padeda sukietinti medieną ir paruošti augalo audinius žiemai, taip sumažinant nušalimo riziką.
- Geriau formuojasi pumpurai. Daugeliui vaismedžių pumpurai pradeda formuotis dar rudenį, tad tinkamos trąšos užtikrina gausesnį žydėjimą pavasarį.
- Pagerėja dirvos kokybė. Įterpiant organines trąšas, dirva tampa derlingesnė ir puri, joje padaugėja naudingų mikroorganizmų.
Kada tręšti rudenį?
Laikas priklauso nuo augalo rūšies, tačiau bendra taisyklė – trąšas reikia įterpti rugsėjo–spalio mėnesiais, kai augalai dar nėra visiškai užmigę, bet jau nebeauga nauji ūgliai. Svarbu suspėti iki pirmųjų stipresnių šalnų, kad trąšos spėtų įsigerti į dirvą ir būtų pasisavintos.
Kaip tręšti vaismedžius ir vaiskrūmius rudenį?
Rudens metu kiekvienam augalui būtinas „atskiras meniu“. Vieniems reikia daugiau kalio, kitiems – papildomo fosforo ar organinių trąšų. Toliau pateikiamos aiškios rekomendacijos:
Obelys ir kriaušės
Šiuos vaismedžius rekomenduojama patręšti iškart po derliaus nuėmimo. Į dirvą įterpkite:
- 1 stiklinę kalio sulfato,
- 1,5 stiklinės superfosfato.
Tai padės atkurti jėgas po derliaus ir sustiprins šaknis prieš žiemą.
Vyšnios ir trešnės
Šie kaulavaisiai tręšiami rugsėjo mėnesį. Jiems užtenka:
- 1 stiklinės superfosfato,
- 3 šaukštų kalio sulfato.
Šios trąšos užtikrina, kad medis suformuotų stiprius pumpurus kitam sezonui.
Serbentai
Serbentus rekomenduojama tręšti du kartus:
- Rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje įterpkite pusę stiklinės superfosfato ir 2/3 stiklinės kalio sulfato.
- Spalio pabaigoje patręškite pusę kibiro perpuvusio mėšlo – tai suteiks ilgalaikio poveikio.
Agrastai ir japoniniai svarainiai
Šie augalai pasižymi dideliu „apetitu“. Juos reikia tręšti rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje:
- 1,5 šaukšto dvigubo superfosfato,
- 4 šaukštai kalio sulfato.
Spalio pabaigoje dar pridėkite pusę kibiro perpuvusio mėšlo.
Avietės
Avietės nėra labai išrankios, todėl joms pakanka vieno tręšimo spalio pabaigoje. Vienam kvadratiniam metrui po krūmu reikėtų:
- apie 3 kg perpuvusio mėšlo.
Ką dar verta žinoti apie rudeninį tręšimą?
- Vanduo ir trąšos – neišskiriama pora. Po tręšimo visada gausiai palaistykite augalus, kad trąšos greičiau pasiektų šaknis.
- Tręškite aplink lają. Maistinės medžiagos turi patekti į dirvos zoną, kur yra aktyvios šaknys – tai paprastai yra lajos projekcija.
- Naudokite organines trąšas. Perpuvęs mėšlas, kompostas ar biohumusas pagerina dirvos struktūrą ir sudaro sąlygas ilgesniam maitinimui.
- Venkite azoto. Rudenį jo naudoti negalima, nes jis skatina augimą, o tai pavojinga prieš žiemą.
Dažniausios klaidos tręšiant rudenį
- Per vėlai atliktas tręšimas. Jei trąšos išberiamos jau įšalus dirvai, augalai jų nebesugeba pasisavinti.
- Per didelis trąšų kiekis. Nors norisi „pamaitinti“ daugiau, pertręšimas kenkia šaknims. Visada laikykitės rekomenduojamų normų.
- Netinkamų trąšų pasirinkimas. Azotinės trąšos rudenį pavojingos, nes skatina ūglių augimą, kurie neišgyvens šalčių.
- Nepalaistytos trąšos. Jei nepaliejama vandeniu, maistinės medžiagos lieka paviršiuje ir nepatenka į augalo šaknis.
Kodėl verta rūpintis augalais rudenį?
Rudeninis tręšimas – tai investicija į būsimą derlių. Patręšti augalai:
- lengviau ištveria šalčius,
- pavasarį greičiau atgauna jėgas,
- formuoja daugiau žiedų ir vaisių,
- yra atsparesni ligoms.
Taigi, net jei atrodo, kad darbas sode baigėsi, būtent rudens trąšos lemia, ar kitais metais galėsite džiaugtis gausiu obuolių, kriaušių, trešnių ir kitų augalų derliumi.
Pabaigai
Rudeninis augalų tręšimas – tai svarbus žingsnis kiekvienam sodininkui, siekiančiam sveiko ir gausaus derliaus. Kiekvienas vaismedis ar krūmas turi savo „meniu“, todėl būtina atkreipti dėmesį į tinkamas trąšas bei laiką. Obelys ir kriaušės patręšiamos po derliaus nuėmimo, vyšnios ir trešnės – rugsėjį, serbentai bei agrastai – du kartus, o avietėms pakanka vieno tręšimo spalio pabaigoje.
Pasirūpindami augalais dar rudenį, užtikrinsite, kad jūsų sodas bus pasiruošęs žiemai, o pavasarį augalai jus pasitiks stiprūs, gyvybingi ir pasirengę gausiai derėti.
