Mulčiavimas – viena veiksmingiausių, paprasčiausių ir ekologiškiausių sodo priežiūros priemonių. Tinkamas mulčias ne tik pagerina dirvos struktūrą ir išsaugo drėgmę, bet ir padeda išvengti piktžolių, saugo augalus nuo šalčio bei karščio, o ilgainiui praturtina dirvą organinėmis medžiagomis. Tačiau ne kiekvienas mulčias tinka bet kur – skirtingoms augalų grupėms ir skirtingoms sąlygoms reikia parinkti tinkamą mulčio rūšį.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra pagrindinės mulčio rūšys, kurias geriausia naudoti, kurių reikėtų vengti ir kokias klaidas dažniausiai daro sodininkai, rinkdamiesi mulčią.
Kas yra mulčias ir kuo jis svarbus?
Mulčias – tai apsauginis sluoksnis, kuriuo padengiama dirvos paviršius aplink augalus. Jis gali būti organinis (natūralios kilmės – žolė, žievė, šiaudai, durpės ir pan.) arba neorganinis (žvyro, plėvelės, gumos, akmenukų mulčias).
Tinkamai pasirinktas mulčias:
- išsaugo drėgmę ir sumažina laistymo poreikį;
- sulaiko piktžolių augimą;
- apsaugo šaknis nuo temperatūros svyravimų;
- pagerina dirvos struktūrą;
- palaipsniui praturtina dirvą maistinėmis medžiagomis (organinis mulčias);
- suteikia estetišką, tvarkingą išvaizdą gėlynui ar daržui.
Mulčio rūšys: organinis ir neorganinis mulčias
Visi mulčiai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: organinius ir neorganinius.
1. Organinis mulčias
Tai natūralios kilmės medžiagos, kurios pamažu suyra ir tampa vertinga trąša. Populiariausios organinio mulčio rūšys:
- žievės mulčias (pušies, eglės, lapuočių);
- šiaudai;
- kompostas;
- nupjauta žolė;
- durpės;
- medžio drožlės ar pjuvenos;
- lapų mulčias;
- spyglių sluoksnis.
2. Neorganinis mulčias
Tai medžiagos, kurios nesuyra, bet efektyviai sulaiko piktžoles ir drėgmę:
- dekoratyvinis akmenukų ar žvyro mulčias;
- geotekstilė ar agroplėvelė;
- gumos drožlių mulčias;
- plastikinės plėvelės (naudojamos pramoniniuose ūkiuose).
Organinis mulčias – gamtos draugas ir dirvos gerintojas
Organinis mulčias yra gyvas, nuolat kintantis ir pats vertingiausias pasirinkimas daugumai sodų bei daržų.
- Žievės mulčias
Pušies žievė – viena populiariausių mulčio rūšių. Ji puikiai tinka gėlėms, dekoratyviniams krūmams, rododendrams, spygliuočiams. Žievės mulčias suteikia gražią išvaizdą, išlaiko drėgmę ir sumažina piktžolių augimą.
Trūkumai: rūgština dirvą, todėl netinka kalkingą dirvą mėgstantiems augalams (pvz., levandoms, rožėms ar daugeliui daržovių).
- Šiaudai
Puikus pasirinkimas daržovėms – agurkams, pomidorams, cukinijoms, kopūstams. Šiaudai sulaiko drėgmę, saugo uogas ir daržoves nuo sąlyčio su žeme, taip apsaugodami nuo puvimo.
Trūkumas: šiaudai gali pritraukti peles ar vabzdžius, o irimas trumpam sumažina azoto kiekį dirvoje, todėl rekomenduojama papildomai patręšti.
- Nupjauta žolė
Tai bene pigiausias ir lengviausiai prieinamas mulčias. Tinka tiek daržams, tiek vaismedžiams. Svarbu, kad žolė būtų be sėklų ir neperšlapusi – kitaip ji ims pūti.
Patartina: žolę paskleisti plonu 2–3 cm sluoksniu, o ne storu sluoksniu, kad neužblokuotų oro cirkuliacijos.
- Lapų mulčias
Rudenį nukritę lapai – puiki, natūrali mulčiavimo medžiaga. Tinka vaismedžiams, krūmams, braškėms, bet netinka gležnesniems augalams, nes suslūgę lapai gali trukdyti orui patekti į dirvą.
- Kompostas ir perpuvęs mėšlas
Tai labiausiai dirvą maitinančios mulčio rūšys, puikiai tinkančios daržui. Kompostas sulaiko drėgmę, didina humuso kiekį ir aktyvina mikroorganizmų veiklą.
- Durpės
Durpės padeda išlaikyti drėgmę ir tinka rūgščią dirvą mėgstantiems augalams – spygliuočiams, rododendrams, šilauogėms. Vis dėlto jos ne visiems tinkamos, nes gali per daug rūgštinti dirvą.
Neorganinis mulčias – dekoratyvus ir ilgaamžis
- Akmenukų ar žvyro mulčias
Tinka alpinariumams, dekoratyviniams gėlynams, takeliams. Jis nesuyra, atrodo tvarkingai ir ilgam išlieka vietoje.
Tačiau nepagerina dirvos sudėties, todėl geriausia naudoti kartu su agroplėvele, o augalus papildomai tręšti.
- Gumos drožlių mulčias
Ilgaamžis ir dekoratyvus sprendimas, dažnai naudojamas žaidimų aikštelėse, takeliuose ar aplink krūmus. Tačiau gumos mulčias neturi jokios biologinės naudos dirvai.
- Plėvelės ir geotekstilės
Naudojamos pramoniniuose ūkiuose arba vietose, kur svarbiausia – apsauga nuo piktžolių. Plėvelės sulaiko drėgmę, tačiau neleidžia patekti orui, todėl po jomis dirva ilgainiui nuskursta.
Kada reikia mulčiuoti ir kaip teisingai tai daryti?
Mulčiavimo laikas priklauso nuo sezono ir augalų tipo.
- Pavasarį: kai dirva sušyla, bet dar neišdžiūvusi – taip išsaugosite drėgmę ir apsaugosite nuo piktžolių.
- Rudenį: po derliaus nuėmimo – apsaugosite šaknis nuo šalčio.
- Vasarą: galima papildomai mulčiuoti, jei dirva džiūsta ar reikia estetikos.
Kaip teisingai mulčiuoti:
- Išravėkite piktžoles.
- Sudrėkinkite dirvą.
- Užberkite 5–10 cm mulčio sluoksnį (plonesnį – darže, storesnį – po medžiais).
- Palikite 5–10 cm tarpą aplink augalo kamieną, kad mulčias nešutintų augalo.
Ko niekada nenaudoti kaip mulčio?
Nors mulčiavimas naudingas, kai kurios medžiagos gali pakenkti dirvai ar augalams:
- Šviežios pjuvenos ar drožlės – naudoja azotą iš dirvos ir silpnina augalus; naudokite tik gerai išdžiovintas.
- Juodos plastikinės plėvelės be skylučių – stabdo oro patekimą ir gali „uždusinti“ dirvą.
- Chemiškai apdorota mediena ar popierius – gali išskirti toksinus.
- Storai sukrauti šlapi lapai ar žolė – pradeda pūti ir sukelia pelėsį.
Kuris mulčias geriausias?
Viskas priklauso nuo paskirties:
- Daržui: šiaudai, žolė, kompostas.
- Vaismedžiams ir uogynams: lapai, šiaudai, durpės.
- Gėlynams ir dekoratyviniams augalams: pušies žievė ar akmenukai.
- Rūgščią dirvą mėgstantiems augalams: spyglių, durpių mulčias.
Norint geriausio rezultato, verta derinti kelias mulčio rūšis – pvz., apačioje kompostas, viršuje žievės sluoksnis.
Mulčiavimas – tai paprastas, bet itin veiksmingas būdas pagerinti augalų augimo sąlygas ir išlaikyti sodą tvarkingą visus metus.
Pasirinkdami tinkamą mulčio rūšį pagal augalus, dirvos tipą ir sezoną, ne tik sumažinsite priežiūros darbų kiekį, bet ir užtikrinsite, kad jūsų augalai būtų sveiki, stiprūs ir derlingi.
