Tujos – vieni populiariausių dekoratyvinių augalų soduose ir parkuose. Jos vertinamos dėl savo visžalės lajos, ilgaamžiškumo, formų įvairovės ir gebėjimo prisitaikyti prie įvairių klimato sąlygų. Tujos puikiai tinka tiek pavieniams želdiniams, tiek tankioms gyvatvorėms. Kad šie augalai ilgai džiugintų mūsų akis, svarbu pasirinkti tinkamą rūšį ir užtikrinti tinkamą priežiūrą.
Tujos: viskas, ką verta žinoti
Populiariausios tujų rūšys
Rinkoje galima rasti daugybę tujų veislių, tačiau dažniausiai auginamos kelios pagrindinės rūšys:
- Vakarinė tuja (Thuja occidentalis). Tai labiausiai paplitusi rūšis, išsiskirianti dideliu veislių pasirinkimu. Nuo žemaūgių iki aukštų veislių – ši rūšis itin mėgstama gyvatvorių kūrimui.
- Rytinė tuja (Thuja orientalis). Išsiskiria siauresne laja, dažnai sodinama kaip akcentinis augalas. Geriau auga šiltesniuose regionuose.
- Milžininė tuja (Thuja plicata). Įspūdingo aukščio, greitai auganti rūšis, tinkanti didesniems sklypams ir parkams. Ji užauga net iki 20–30 metrų.
Tujos taip pat turi gausybę dekoratyvinių formų: rutulinių, koloninių, piramidinių, kurios leidžia sukurti įvairius sodo dizaino sprendimus.
Tujų sodinimas
Norint, kad tujos gerai prigytų ir augtų, reikia laikytis kelių pagrindinių sodinimo taisyklių:
- Vieta. Tujos mėgsta saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas. Tanki šešėlio zona nėra tinkama – augalas praras dekoratyvumą.
- Dirvožemis. Geriausiai auga lengvame, derlingame ir drėgname, bet neužmirkstančiame dirvožemyje.
- Atstumai. Gyvatvorėms tujos sodinamos 0,5–1 m atstumu, o pavieniams augalams paliekama daugiau erdvės – 2–3 m.
- Sodinimo laikas. Geriausias metas – pavasaris arba ankstyvas ruduo, kai dirvožemis dar šiltas, o drėgmės pakanka.
Pasodinus būtina gausiai palaistyti ir mulčiuoti, kad šaknys neišdžiūtų.
Tujų priežiūra
Tujos yra gana nereiklūs augalai, tačiau norint, kad jos išliktų dekoratyvios, svarbu skirti dėmesio jų priežiūrai:
- Genėjimas. Pavasarį arba vasaros pradžioje atliekamas formuojamasis genėjimas. Gyvatvorės kerpamos 1–2 kartus per sezoną.
- Mulčiavimas. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę ir sumažina piktžolių augimą.
- Apsauga žiemą. Jauni augalai gali nukentėti nuo šalčio ir sniego svorio, todėl juos rekomenduojama aprišti arba pridengti.
Tinkama priežiūra užtikrina, kad tujos išliktų vešlios ir sveikos ištisus metus.
Tujų laistymas
Tujos yra drėgmę mėgstantys augalai, todėl jų laistymas itin svarbus:
- Jaunos tujos. Pirmuosius metus po pasodinimo laistomos 1–2 kartus per savaitę, ypač sausros metu.
- Suaugusios tujos. Įsišaknijusios tujos rečiau kenčia nuo drėgmės trūkumo, tačiau sausros metu jas būtina gausiai palaistyti.
- Lajos purškimas. Karštu metu naudinga apipurkšti lają vandeniu – tai pagerina augalo išvaizdą ir sumažina džiūvimo riziką.
Svarbiausia – vengti užmirkimo, nes per didelė drėgmė gali pakenkti šaknims.
Tujų tręšimas
Kad tujos išliktų žalios ir augtų sparčiai, jas būtina tręšti:
- Pavasarį. Naudojamos azoto turinčios trąšos, skatinančios intensyvų augimą.
- Vasarą. Tinka kompleksinės trąšos spygliuočiams, turinčios azoto, fosforo ir kalio.
- Rudenį. Rekomenduojamos kalio ir fosforo trąšos, padedančios augalui pasiruošti žiemai.
Tręšiant būtina laikytis rekomenduojamų normų – per didelis trąšų kiekis gali nudeginti šaknis.
Pabaigai
Tujos – tai universalūs, ilgaamžiai ir lengvai prižiūrimi augalai, kurie gali papuošti bet kurį sodą. Pasirinkus tinkamą rūšį, užtikrinus tinkamą sodinimą, reguliariai laistant ir tręšiant, tujos džiugins savo vešlia, žalia laja ištisus metus. Tai augalai, kurie ne tik suteikia privatumo ir jaukumo, bet ir tampa ilgalaike sodo investicija.
