Vėzdūnė (Spathiphyllum) žavi savo elegantiškais, tamsiai žaliais lapais ir subtiliais baltais žiedais, simbolizuojančiais ramybę bei harmoniją. Tačiau net ir toks, atrodytų, nereiklus augalas gali rimtai sunegaluoti, jeigu jam nesuteikiama tinkama priežiūra. Dėl netinkamų sąlygų vėzdūnė praranda lapų grožį, nustoja žydėti, o kartais net gali žūti. Kad to išvengtumėte, verta suprasti, kokios pagrindinės priežastys lemia šio augalo negalavimus.
Pagrindinės negalavimų priežastys
Vėzdūnės sveikata priklauso nuo kelių esminių priežiūros aspektų – laistymo, drėgmės, vazono dydžio ir dirvožemio kokybės. Kiekviena klaida šioje grandinėje gali tapti rimtų problemų priežastimi.
Neteisingas laistymas
Laistymas yra vienas svarbiausių faktorių, darančių tiesioginę įtaką vėzdūnės būklei. Šis augalas mėgsta drėgną aplinką, tačiau nemėgsta stovinčio vandens. Jei vėzdūnė pradeda mesti lapus, tai pirmasis signalas, jog jai trūksta drėgmės. Tokiu atveju reikia nedelsiant palaistyti augalą, o kartais net atlikti švelnią „dušo“ procedūrą su šiltu vandeniu. Toks metodas ne tik sudrėkina šaknis, bet ir nuplauna lapus, suteikdamas jiems gyvybingumo.
Vis dėlto laistyti reikia saikingai – užmirkęs dirvožemis gali sukelti šaknų puvinį, todėl labai svarbu, kad vazonas turėtų drenažą. Rekomenduojama laistyti tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta, bet neleisti, kad visa šaknų sistema išdžiūtų.
Per didelė drėgmė
Nors vėzdūnė mėgsta drėgną orą, per didelė drėgmė šaknims gali tapti pražūtinga. Jeigu pastebite, kad augalo lapai pradeda gelsti, tai aiškus ženklas, jog šaknys patiria stresą dėl perteklinės drėgmės. Šaknų sistemai trūkstant oro, augalas nebegali tinkamai pasisavinti maistinių medžiagų.
Norint to išvengti, verta reguliariai tikrinti, ar vazonas turi pakankamą drenažo sluoksnį, o vanduo nesikaupia lėkštelėje po vazonu. Be to, jei patalpoje oras itin sausas, drėgmę geriau padidinti ne perlaistant, o purškiant augalo lapus arba pastatant šalia vandens indą su vandeniu.
Netinkamo dydžio vazonas
Vazonas – dar vienas labai svarbus veiksnys, lemiantis vėzdūnės augimą ir žydėjimą. Jei pasirinksite per didelį vazoną, augalas daugiausia energijos skirs šaknų sistemai plėsti, o žydėjimas bus atidėtas neribotam laikui. Vėzdūnėms labiau patinka mažesni, šaknų dydį atitinkantys vazonai.
Optimalus variantas – nedidelis, sandarus indas, kuriame šaknys užpildo beveik visą erdvę. Tik tuomet augalas pradeda kaupti energiją žiedų formavimui. Todėl persodinti vėzdūnę rekomenduojama tik tada, kai šaknys pradeda išlįsti pro drenažo angas arba matosi, jog vazone jos jau nebetelpa.
Nekokybiškas dirvožemis
Net ir tinkamai parinktas vazonas negarantuos žydėjimo, jei dirvožemis bus prastos kokybės. Vėzdūnė geriausiai auga purioje, orui laidžioje žemėje, kuri užtikrina gerą vandens nutekėjimą, bet kartu išlaiko drėgmę. Jei augalas ilgai nežydi, tai gali būti ženklas, jog reikia pakeisti substratą.
Patartina rinktis universalias gėlių žemes, praturtintas organinėmis medžiagomis. Taip pat galima įmaišyti perlito arba smulkios žievės, kad dirvožemis būtų puresnis. Trąšos – dar vienas svarbus aspektas: pavasarį ir vasarą vėzdūnė ypač vertina papildomą maitinimą kompleksinėmis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams.
Apibendrinant
Vėzdūnės sveikata ir grožis tiesiogiai priklauso nuo tinkamos priežiūros. Neteisingas laistymas, per didelė drėgmė, netinkamo dydžio vazonas ar nekokybiškas dirvožemis – tai pagrindiniai veiksniai, galintys sutrikdyti šio augalo vystymąsi. Laikantis paprastų priežiūros taisyklių, vėzdūnė ne tik džiugins sodria žaluma, bet ir nuostabiais, elegantiškais žiedais.
