Šilkmedis (lot. Morus) – tai vienas įdomiausių, tačiau Lietuvoje dar gana retai sutinkamų augalų. Šis medis ar krūmas, priklausomai nuo rūšies ir priežiūros, vertinamas ne tik dėl savo dekoratyvumo, bet ir dėl skanių bei naudingų uogų. Šilkmedžio uogos liaupsinamos kaip tikras vitaminų šaltinis, o pats augalas yra ilgaamžis, galintis gyventi net kelis šimtus metų.
Vis daugiau sodininkų Lietuvoje atranda šilkmedžius ir įtraukia juos į savo sodų kolekcijas. Tačiau norint užsiauginti gausų ir kokybišką derlių mūsų klimato sąlygomis, reikia žinoti tam tikras priežiūros subtilybes. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias šilkmedžio savybes, kaip jį prižiūrėti, tręšti, laistyti bei kokias sąlygas sudaryti, kad medis augtų sveikas ir gausiai derėtų.
Šilkmedžio uogos – nauda sveikatai ir panaudojimo galimybės
Šilkmedžio uogos yra mažos, pailgos, dažniausiai juodos, tamsiai violetinės, raudonos arba baltos spalvos. Jos pasižymi saldžiarūgščiu skoniu, primenančiu gervuoges ar avietes.
Šios uogos yra ne tik skanios, bet ir labai vertingos:
- Turtingos vitaminų ir mineralų. Ypač gausu vitamino C, K, geležies, kalio.
- Stiprina imuninę sistemą. Antioksidantai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais.
- Gerina kraujotaką. Liaudies medicinoje šilkmedžių uogos vartojamos širdies ir kraujagyslių stiprinimui.
- Naudingos virškinimui. Dėl skaidulų kiekio gerina žarnyno veiklą.
Uogos gali būti valgomos šviežios, džiovinamos, šaldomos, verdamos uogienės ar kompotai, taip pat naudojamos kepiniuose, desertuose, netgi vyno gamyboje.
Ar šilkmedis tinkamas auginti Lietuvoje?
Ilgą laiką šilkmedis buvo laikomas egzotiniu augalu, tinkamesniu šiltesniems kraštams. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atsirado šalčiui atsparesnių veislių, kurios puikiai auga ir Lietuvoje.
Svarbu pasirinkti tinkamą vietą:
- Saulėta ir šilta. Šilkmedis mėgsta saulę, todėl jam reikia atviros, pietinės ar vakarinės pusės.
- Apsaugota nuo vėjo. Geriau sodinti šalia pastatų ar tvorų, kad žiemą medį mažiau paveiktų šalti vėjai.
- Derlinga, puri dirva. Šilkmedis nemėgsta užmirkimo, todėl reikėtų vengti žemumų.
Pasirinkus tinkamą veislę ir vietą, šilkmedis gali sėkmingai augti Lietuvoje, kasmet džiugindamas saldžiomis uogomis.
Kaip sodinti šilkmedį?
- Sodinimo laikas. Geriausia sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį, kad šaknys spėtų įsitvirtinti iki šalčių.
- Duobės paruošimas. Iškaskite bent 50–60 cm gylio ir pločio duobę, kad šaknys turėtų vietos plėstis.
- Dirvos pagerinimas. Į duobę įmaišykite komposto, durpių ar smėlio – taip pagerinsite drenažą.
- Atstumas. Jei sodinate kelis medžius, palikite bent 3–4 metrų atstumą tarp jų.
Pasodinus, šilkmedį būtina gausiai palaistyti ir mulčiuoti, kad drėgmė išliktų ilgiau.
Kaip laistyti šilkmedį?
Šilkmedis gana atsparus sausrai, tačiau jaunus sodinukus būtina reguliariai laistyti.
- Pirmus dvejus metus augalą reikėtų laistyti bent kartą per savaitę, ypač karštuoju sezonu.
- Suaugęs medis paprastai išsiverčia be papildomo laistymo, tačiau per sausras verta palaistyti, kad uogos nebūtų smulkios ir sausos.
- Venkite užmirkimo – stovintis vanduo gali pakenkti šaknims.
Geriausia laistyti vakarais arba anksti ryte, kad drėgmė nespėtų greitai išgaruoti.
Šilkmedžio tręšimas
Norint užtikrinti gausų ir kokybišką derlių, šilkmedį verta reguliariai tręšti.
- Pavasarį. Naudokite azoto turinčias trąšas – jos skatina augimą ir lapų vešėjimą.
- Vasarą. Tinka kompleksinės trąšos su fosforu ir kaliu, kurios padeda formuotis vaisiams.
- Rudenį. Reikėtų vengti azoto, nes jis skatina augimą, o augalas turi ruoštis žiemai. Rudenį labiau tinka kalio trąšos, didinančios atsparumą šalčiui.
Organinės trąšos – kompostas ar perpuvęs mėšlas – puikiai tinka ir pagerina dirvos struktūrą.
Genėjimas ir formavimas
Šilkmedį galima auginti tiek kaip dekoratyvų medį, tiek kaip derlingą vaismedį. Genėjimas padeda išlaikyti tinkamą formą ir paskatina uogų derėjimą.
- Pavasarį išpjaukite sausas, pažeistas ar per tankiai augančias šakas.
- Vasarą galima atlikti lengvą formuojantį genėjimą.
- Jei norite mažesnio, krūminės formos augalo, šilkmedį galima genėti reguliariai.
Šilkmedžio apsauga nuo šalčio
Nors atsparios veislės gali ištverti iki –25 °C, jauni augalai yra jautresni.
- Pirmus 2–3 metus rekomenduojama šilkmedį apvynioti agroplėvele arba eglišakėmis.
- Šaknų zoną reikėtų pamulčiuoti storu mulčio sluoksniu.
- Brandūs medžiai dažniausiai žiemą pergyvena be papildomos apsaugos.
Ligos ir kenkėjai
Šilkmedis gana atsparus ligoms, tačiau kartais gali pasitaikyti problemų:
- Miltligė. Ant lapų atsiranda baltos apnašos. Padeda fungicidiniai purškalai.
- Amarai. Siurbia sultis, dėl to lapai gelsta. Naudojami insekticidai arba ekologiškos priemonės, pvz., muilo tirpalas.
- Paukščiai. Uogos labai mėgstamos paukščių, todėl norint apsaugoti derlių gali prireikti tinklo.
Šilkmedžio nauda sode
Šilkmedis – ne tik vaismedis, bet ir puošmena.
- Dekoratyvumas. Lapai dideli, žali, gražiai dera prie kitų augalų.
- Pavėsis. Užaugęs medis suteikia tankų pavėsį.
- Ilgaamžiškumas. Tai vienas ilgiausiai gyvenančių augalų, kuris gali tapti tikra sodo legenda.
Apibendrinant
Šilkmedis – augalas, kuris Lietuvoje po truputį atranda savo vietą soduose. Jis ne tik džiugina akį, bet ir dovanoja itin vertingas uogas, kurias galima naudoti įvairiai. Norint sėkmingai auginti šilkmedį, svarbiausia – tinkamai pasirinkti vietą, pirmaisiais metais reguliariai laistyti, laiku tręšti bei apsaugoti nuo stiprių šalčių.
Jei pasirūpinsite šilkmedžiu, jis atsilygins gausiu derliumi ir taps išskirtiniu jūsų sodo akcentu. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori į savo aplinką įnešti egzotikos, sveikatos ir grožio.
